(lot. Trachemys scripta)
Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2014 m.
Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2014 m.
Balinių vėžlių (Emydidae) šeimos vėžlys. Karapaksas 27–30 cm ilgio, ovalus, suplotas, su nedidele ketera, gelsvai žalias. Plastronas geltonas, kiekvieno skydelio centre su tamsiomis dėmėmis. Už akių yra plati oranžinė juosta, bet kai kurie individai jos neturi. Jaunų individų karapaksas ir oda su geltonai žaliomis dėmėmis ir dryžiais, vėliau spalvos išblunka. Pasitaiko tamsių, beveik juodų individų su keliomis ryškesnėmis dėmėmis. Kojos su plėvėmis. Patinas mažesnis už pateles, jų uodega ilgesnė ir plonesnė. Patinų kloakos anga yra virš karapakso pakraščio, o patelių ties užpakaliniu karapakso kraštu arba po juo. Patinų nagai ilgi.
Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikoje. Rūšis skirstoma į tris porūšius, kurių savaiminiai arealai skiriasi. Raudonausis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta elegans (Wied-Neuwied, 1839)) paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje. Paprastasis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta scripta (Schoepff, 1792)) paplitęs pietrytinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje. Kamberlandinis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta troostii (Holbrook, 1836)) savaime paplitęs rytinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje. Visų porūšių raštuotieji vėžliai dėl žmonių veiklos buvo išplatinti kitose pasaulio dalyse: Pietų Amerikoje, Australijoje, Azijoje, Europoje ir Afrikoje, daug kur jie laikomi invaziniais. Gyvena gėlame vandenyje, paprastai upėse, grioviuose, ežeruose, kūdrose ir pelkėse. Dažniausiai įsikuria dideliuose, augalų prižėlusiuose stovinčio vandens telkiniuose. Kartais įsikuria apysūrio vandens telkiniuose, labai dažnai pasitaiko dirbtiniuose telkiniuose (grioviuose, miestų kūdrose).
Lietuvoje iki šiol buvo pastebėti tik pavieniai raštuotieji vėžliai. Manoma, kad daugumą jų žmonės tikslingai paleido į laisvę. Nuo 2015 m. iki 2022 m. raštuotieji vėžliai gamtoje buvo užregistruoti Joniškio, Ukmergės, Plungės, Kelmės r., Kazlų Rūdos sav., taip pat Kauno ir Vilniaus miestuose. Lietuvoje peržiemoja, bet duomenų apie veisimąsi laisvėje kol kas nėra.
Europoje raštuotieji vėžliai konkuruoja su vietiniais ir daug kur nykstančiais baliniais vėžliais (Emys orbicularis), Šiaurės Amerikoje išstumia endeminius marmurinius vandenvėžlius (Clemmys marmorata). Perneša vietiniams vėžliams pavojingus parazitus, ypač nematodus, platina salmoneliozę. Minta vandens vabzdžiais, sraigėmis, buožgalviais, vėžiais ir smulkiais vėžiagyviais, moliuskais ir maita, siūliniais dumbliais, įvairiais vandens augalais, ypač papliauškomis, vandens lelijomis, plūdenomis. Jauni vėžliai plėšrūs, daugiausia minta gyvūnais, o suaugę daugiausia ėda augalus (jie sudaro apie 90 % raciono). Patinai subręsta sulaukę 3–5 metų (apie 10 cm ilgio), o patelės būdamos 5–7 metų (maždaug 15–19 cm ilgio). Poruojasi po vandeniu. Kiaušinius (4–23) deda nuo gegužės iki liepos pradžios į gilias duobutes ir užkasa. Per metus gali sudėti iki 3 dėčių. Vėžliukai išsirita po 60–90 dienų. Kai vanduo atvėsta žemiau 10 °C, raštuotieji vėžliai tampa neaktyvūs. Žiemai įminga po vandeniu, tvenkinių ar seklių ežerų dugne arba pakrantėse po kelmais ar akmenimis. Dažnai didelėmis grupėmis šildosi netoli vandens. Dienomis miega ant dugno arba plūduriuoja vandens paviršiuje.
Siekiant sustabdyti raštuotųjų vėžlių plitimą Lietuvoje, be leidimo draudžiama juos laikyti, parduoti ir veisti, griežtai draudžiama paleisti į gamtą. Šalyse, kuriose jie jau plačiai paplitę, gaudomi rankomis, tinklais, spąstais (spąstais su jauku gaudomi vietose, kuriose jie kaitinasi saulėje), veisimosi vietose renkami kiaušiniai, o patelės sugaudomos.
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.