Rytinis karališkasis žaltys

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Žaltinių (Colubridae) šeimos gana stambus, nenuodingas roplys. Suaugę individai paprastai būna 0,9–1,5 m ilgio ir sveria 0,3–2,3 kg. Oda blizgi juoda, mėlynai juoda arba tamsiai ruda, išmarginta šviesiais, paprastai balkšvais, gelsvais ar pilkšvais, į grandinę susijungusiais žiedais. Pasitaiko visiškai juodų ir šviesių individų, kurių oda be jokio rašto. Patelė padeda 10–30 kiaušinių, iš kurių po 2–2,5 mėnesių išsirita jaunikliai. Gyvena spygliuočių miškuose, pelkėse, vandens telkinių pakrantėse, dirbamuose laukuose, žolynuose ir dykumose. Minta ropliais, paukščiais, graužikais, varliagyviais ir paukščių kiaušiniais.

Kilmė ir bendras paplitimas

Rytiniai karališkieji žalčiai savaime paplitę Šiaurės Amerikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijoje ir Meksikoje. Didelė invazinė šios rūšies žalčių populiacija susidariusi Kanarų salose (Ispanija). Europoje rytiniai karališkieji žalčiai buvo užregistruoti Belgijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Vokietijoje, bet pastovių populiacijų nesudaro.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje rytiniai karališkieji žalčiai auginami namuose, tačiau kiek individų galėtų būti nelaisvėje yra nežinoma. Lietuvos gamtinės sąlygos nepalankios šiems ropliams daugintis, nors pasprukę į laisvę, gamtoje galėtų išgyventi kelerius metus. Palankios sąlygos susidaryti pastovioms rytinių karališkųjų žalčių populiacijoms yra tik Viduržemio jūros regione.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Rytiniai karališkieji žalčiai labai dažnai auginami namuose, todėl neretai pasprunka į laisvę. Tikimybė, kad šie gyvūnai galėtų būti įvežti atsitiktinai su kroviniais, labai maža. Plėšrūs rytiniai karališkieji žalčiai gali daryti labai didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei, nes medžioja vietinius smulkiuosius žinduolius, roplius, varliagyvius ir paukščius. Didžiausią pavojų šios rūšies žalčiai kelia Viduržemio jūros salų ropliams ir varliagyviams. Kanarų salose, kuriose rytiniai karališkieji žalčiai gausūs, reikšmingai sumažėjo kai kurių endeminių roplių populiacijos.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.