Salotinė plūdoklė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2022 m.
Apribojimai, susiję su šiuos rūšies naudojimu įsigalios nuo 2024-08-02.

Skiriamieji požymiai

Aroninių (Araceae) šeimos laisvai vandens paviršiuje plūduriuojantis daugiametis augalas. Anksčiau augalas buvo dažnai vadinamas salotine pistija. Lapai sudaro tankią skrotelę. Jie stori, minkšti, šviesiai žali ar melsvai žali, 2–15 cm ilgio, apaugę tankiais trumpais, baltais arba melsvo atspalvio plaukeliais. Šaknys po lapų skrotele nukarusios žemyn ir laisvai išsidraikiusios vandenyje. Žiedai be apyžiedžio lapelių, susitelkę burbuolėmis, kurios išauga lapų pažastyse. Burbuolėje papratai yra vienas moteriškasis žiedas ir 2–8 vyriškieji žiedai. Dauginasi sėklomis retai, bet lengvai dauginasi vegetatyviniu būdu, ant stolonų išaugančiomis naujomis skrotelėmis, kurios lengvai atsiskiria nuo tėvinio augalo.

Kilmė ir bendras paplitimas

Manoma, kad salotinės plūdoklės savaime paplitusios Pietų Amerikoje, bet dabar jos plačiai paplitusios visame pasaulyje atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Įsikuria lėtai tekančiose upėse, ežeruose, tvenkiniuose, šlapynėse. Kaip svetimžemiai augalai, salotinės plūdoklės paplitusios kai kuriuose Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos regionuose. Europoje pastovios šių augalų populiacijos susidariusios Italijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje. Salotinių plūdoklių aptikta Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje, bet šiose šalyse jos dar neįsitvirtinusios.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose salotinių plūdoklių nerasta, bet iki šiol dažnai auginamos akvariumuose. Šalyje klimato sąlygos šiems augalams augti nepalankios, todėl, jeigu jų patektų į gamtinius vandens telkinius, šaltuoju metų laiku žūtų. Šių augalų gali būti aptikta urbanizuotų teritorijų vandens telkiniuose.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Salotinės plūdoklės buvo labai dažnai auginamos akvariumuose ir baseinuose kaip dekoratyviniai augalai. Iš jų paplito į gamtines buveines, o toliau savaime gana lengvai plito kanalais ir upėmis. Šiuos augalus ypač plačiai išnešioja po liūčių kylantys staigūs poplūdžiai. Esant palankioms sąlygoms, sparčiai auga ir greitai dauginasi, todėl stovinčio vandens telkiniuose sudaro visą paviršių uždengiančius sąžalynus. Pro juos į vandenį prasiskverbia mažai šviesos ir ima nykti vietiniai vandens augalai.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.