Sausalapė alstė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Burnotinių (Amaranthaceae) šeimos daugiametis, ilgus šakniastiebius išauginantis vandens ir pakrančių augalas. Lapai priešiniai, kiaušiniški, tamsiai žali, pliki, 3,5–7 cm ilgio ir iki 2 cm pločio. Stiebas tuščiaviduris, gana laibas, išauga iki 10 m ilgio. Daugelio augalų stiebai vandens paviršiuje sudaro tankų rezginį. Žiedai susitelkę viršūniniais arba iš lapų pažastų išaugančiais varpos pavidalo, 1,5–2 cm ilgio žiedynais. Žiedai smulkūs, balti. Sėklas mezga gana retai, dažniausiai dauginasi vegetatyviniu būdu – stiebų dalimis.

Kilmė ir bendras paplitimas

Sausalapė alstė savaime paplitusi Pietų Amerikoje (Paranos upės baseine Brazilijoje, Argentinoje ir Paragvajuje). Auga upių ir upelių pakraščiuose, dažniausiai įlankose su lėta tėkme arba stovinčiuose nuolatiniuose ir periodiškai išdžiūstančiuose vandens telkiniuose. Sausalapė alstė paplitusi ir invazine rūšimi laikoma Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų ir Pietvakarių Azijoje, Afrikoje. Europje ji užregistruota Prancūzijoje ir Italijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje sausalapė alstė gamtoje neaptikta, o žinių apie auginimą šalyje dirbtinėmis sąlygomis nėra. Šilumamėgis augalas, kuris augti nustoja aplinkos temperatūrai esant žemiau 7 °C, o jeigu temperatūra žemesnė negu 5 °C, jis žūsta (Shen et al., 2005). Dėl to labai mažai tikėtina, kad siauralapės alstės Lietuvoje galėtų paplisti ir natūralizuotis. Jeigu patektų šių augalų į aplinką, jie galėtų egzistuoti tik kaip laikinas svetimžemis augalas.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Į dirbtinius ir natūralius vandens telkinius siauralapės alstės gali patekti iš akvariumų ir dekoratyvinių tvenkinių. Šių augalų sėklų į naujas teritorijas gali patekti su vandens ir šlapynių augalų sodinukais ir gruntu. Didžiausią pavojų kelia vandens ir šlapynių buveinių stabilumui, nes sparčiai auga, greitai dauginasi ir sudaro labai tankius sąžalynus. Europoje didžiausią pavojų kelia Viduržemio jūros pakrančių ir gretimiems regionams (Iamonico, Pino, 2015).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.