Šeriuotoji soruolė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Miglinių (Poaceae) šeimos daugiametis, stambius kupstus sudarantis augalas. Išaugina trumpus ir ilgus šakniastiebius. Stiebas 60–80 cm aukščio, stačias arba pagulęs. Lapai ilgi, iki 60 cm ilgio ir apie 0,5 cm pločio, jų kraštas su gana ilgais baltais plaukeliais. Žiedai susitelkę į šeriuotą, ritinišką, varpos pavidalo, 10–35 cm ilgio šluotelę. Kuokeliai tamsiai geltoni arba oranžiniai. Žydi nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens, vaisiai sunoksta rugsėjį–spalį. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Sėklas išnešioja vėjas, o prikibusias prie kailio išplatina gyvūnai.

Kilmė ir bendras paplitimas

Šeriuotosios soruolės savaime paplitusios Azijos pietvakarinėje ir Afrikos šiaurinėje dalyse. Tikslingai arba atsitiktinai šie augalai yra patekę ir plinta Europoje, Šiaurės Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje, Australijoje. Daugelyje regionų augalas tapęs invazinis. Europoje šeriuotosios soruolės buvo auginamos gėlynuose. Ispanijoje, Italijoje, Maltoje ir Prancūzijoje šie augalai laikomi invaziniais, jų rasta Bulgarijoje, Graikijoje ir Slovėnijoje, bet nuolatinių populiacijų dar nesudaro.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje šeriuotosios soruolės auginamos dekoratyviniuose miestų, gyvenviečių ir individualiuose gėlynuose. Subrandina sėklas, todėl yra tikimybė, kad gali išplisti į antropogenines ir gamtines buveines. Lietuvoje ši rūšis gali natūralizuotis, bet invazijos tikimybė nedidelė. Didžiausią grėsmę šeriuotosios soruolės Lietuvoje gali kelti smėlynų buveinėms.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Šeriuotosios soruolės buvo auginamos gėlynuose, kai kur sodintos, siekiant sustabdyti dirvožemio eroziją. Sėklas platina vėjas, gali išnešioti vanduo, paukščiai. Plinta su pervežamu užterštu gruntu ir prikibusios prie transporto priemonių. Įsikuria sausose buveinėse ir, esant palankioms sąlygoms, sudaro grynus sąžalynus, nustelbia vietinius augalus. Šeriuotųjų soruolių naminiai gyvūnai visai neėda arba ėda tik jaunus lapus. Nudžiūvus augalams, susidaro daug biomasės, todėl padidėja gaisrų pavojus (Rahlao et al., 2009).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.