Sidabrinis dryžasis ešerys

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m.

Skiriamieji požymiai

Dryžųjų ešerių (Moronidae) šeimos vidutinio dydžio žuvis. Suaugusių individų kūnas smarkiai iš šonų susiplojęs, dažniausiai 12–18 cm ilgio ir paprastai sveria 250–650 g. Atskiri individai užauga iki 57 cm ilgio ir sveria iki 2,7 kg. Nugara tamsiai pilka, pilkšvai žalia, sidabriškai žalia arba ruda, kartais beveik juoda, šonai rusvai arba žalsvai sidabriški, o pilvas beveik baltas. Neršia pavasarį, kai vanduo įšyla iki 10–16 °C. Patelė išneršia 20 000–150 000 ikrų, mailius iš jų išsirita maždaug po 4 dienų. Mailius minta zooplanktonu, vėliau ima misti dugno bestuburiais, o suaugusios žuvys plėšrios, minta kitomis žuvimis ir jų ikrais.

Kilmė ir bendras paplitimas

Sidabriniai dryžieji ešeriai savaime paplitę Šiaurės Amerikoje, Atlanto vandenyno baseino vandens telkiniuose. Gyvena gėluose, apysūriuose ir sūriuose, stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose su dumblinu dugnu. Daugelyje Šiaurės Amerikos regionų sidabriniai dryžieji ešeriai paplito dėl neteisėtos introdukcijos ir dabar tapę invazine rūšimi. Europoje iki šiol nėra užregistruota šios rūšies žuvų populiacijų. Jeigu jų patektų į Europą, galėtų įsitvirtinti daugelyje žemyno regionų, nes aplinkos sąlygos jiems būtų palankios.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sidabrinių dryžųjų ešerių neaptikta ir nėra duomenų, kad jie būtų auginami akvariumuose arba akvakultūros ūkiuose. Dėl to labai mažai tikėtina, kad jų galėtų patekti į šalį. Jeigu šių žuvų patektų į Lietuvos vandens telkinius, gamtinės sąlygos joms įsitvirtinti ir plisti yra palankios.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Šiaurės Amerikoje už savaiminio arealo ribų sidabriniai dryžieji ešeriai labiausiai išplito dėl to, kad juos tikslingai įveisė žvejai, siekdami padidinti žuvų įvairovę. Į Europą šios žuvys galėtų patekti su laivų balastiniais vandenimis ir su įvežamomis gyvomis žuvimis ar kitais vandens organizmais. Yra labai menka tikimybė, kad Europoje sidabriniai dryžieji ešeriai galėtų būti paleisti į vandens telkinius tikslingai. Šiaurės Amerikoje invazinės sidabrinių dryžųjų ešerių populiacijos pridaro daug žalos vandens telkinių biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Dėl didelio vislumo, susidaro labai gausios populiacijos ir nukonkuruoja daugumą vietinių žuvų. Be to, vietinės žuvys labai nukenčia dėl to, kad sidabriniai dryžieji ešeriai suėda daugumą jų ikrų.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.