(lot. Orconectes virilis)
Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.
Cambaridae šeimos vėžys, užaugantis iki 13 cm ilgio. Kūnas paprastai žalsvai rudas, kartais geltonas, mėlynas ar tamsiai rudas. Kūno spalva gali kisti ir priklauso nuo aplinkos spalvų. Galvakrūtinės skyde iš šonų už kaklinės vagelės yra juosta gumbų, iš jų vienas dyglio pavidalo. Žnyplės plačios ir susiplojusios, ypač patinų. Ant žnyplės piršto ir pačios žnyplės vidinės pusės yra geltoni, dviem eilėmis išsidėstę gumbai. Žnyplės pjovimo briaunos taip pat su geltonais gumbais. Pirmųjų vaikščiojamųjų kojų riešas (kojos narelis prieš žnyplę) iš vidinės pusės turi aiškią pentino pavidalo išaugą. Subręsta sulaukę vienerių metų. Poruojasi ankstyvą rudenį, rečiau žiemą arba pavasarį. Patelės balandį–gegužę išleidžia nuo 20 iki 310 ikrelių, jaunikliai išsirita po 6–8 savaičių. Gyvena apie 3, kartais iki 4, metų.
Šiurkštieji vėžiai savaime plačiai paplitę Šiaurės Amerikos vidaus vandenyse. Jie taip pat buvo introdukuoti Meksikos šiaurėje. Šiaurės Amerikoje labai paplito dėl to, kad žūklaujant buvo naudojami masalui (Kouba et al., 2015). Europoje šiurkštieji vėžiai pirmą kartą užregistruoti 2004 m. Nyderlanduose. Manoma, kad jie buvo paleisti iš akvariumų. Šie vėžiai plinta Jungtinėje Karalystėje.
Lietuvoje šiurkščiųjų vėžių kol kas nerasta. Duomenų, kad jie būtų auginami akvariumuose arba jais būtų prekiaujama, nėra. Galimybės šiurkštiesiems vėžiams Lietuvoje daugintis ir įsitvirtinti netirtos, tačiau galima teigti, kad Lietuvos klimato sąlygos jiems yra palankios.
Europoje šie vėžiai įveisti tikslingai, bet toliau gali plisti ir savaime. Šiurkštieji vėžiai, kaip visi kiti amerikinės kilmės vėžiai, yra vėžių maro nešiotojai. Jie kelia grėsmę europiniams vėžiams, nes konkuruoja su jais dėl maisto išteklių ir iš buveinės gali išstumti vietinius vėžius. Gali daryti neigiamą poveikį vandens augalams, bestuburiams ir žuvims. Šiurkštieji vėžiai gyvena upėse, upeliuose, ežeruose ir tvenkiniuose. Atsparūs taršai. Šiaurės Amerikoje sudaro gausiausias populiacijas.
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.