Skėstašakis algarobas

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Pupinių (Fabaceae) šeimos neaukštas, gausiai šakotas medis. Užauga 3–12 m aukščio. Mediena kieta. Jaunos šakos žalios, negausiai dygliuotos. Dygliai išauga ilgųjų ūglių lapų pažastyse, nešakoti, poromis arba po vieną, 1–5 cm ilgio. Lapai standūs, žali, sudėtiniai, sudaryti iš 6–29 porų lapelių, pliki arba negausiai plaukuoti. Lapo lapeliai kiaušiniški, 6–23 mm ilgio ir 1,6–5,5 mm pločio. Žiedynas ritiniškas, 7–15 cm ilgio. Žiedai žalsvai balti arba blyškiai geltoni. Ankštys 8–29 cm ilgio ir 9–17 mm pločio, tiesios arba pjautuvo pavidalo, jų viršūnė riesta. Sėklos ovalios, rudos.

Kilmė ir bendras paplitimas

Skėstašakiai algarobai savaime paplitę Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje, Centrinėje Amerikoje, įskaičiuojant Karibų jūros salas, ir Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Kaip svetimžemiai augalai, jie plinta Pietų Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. Europoje skėstašakiai algarobai gamtoje plinta tik Ispanijoje. Jie buvo introdukuoti 1988 m. ir netrukus natūralizavosi. Didžiausią invazijos pavojų jie kelia Viduržemio jūros regionui.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje skėstašakiai algarobai gamtoje iki šiol neaptikti ir nėra duomenų, kad jie būtų auginami kolekcijose ar botanikos soduose. Lietuvoje lauko sąlygomis šie medžiai negalėtų peržiemoti. Sprendžiant pagal šios rūšies augalų biologines ir ekologines savybes, šalyje jie natūralizuotis ir plisti negali.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Sausringuose regionuose skėstašakiai algarobai buvo auginami gyvulių pašarui, taip pat sodinti dekoratyviniais tikslais. Ankštys plūdrios, todėl jas lengvai išnešioja vanduo. Saldžias ir sultingas ankštis ėda gyvūnai ir su išmatomis išplatina sėklas. Skėstašakiai algarobai sudaro tankius medynus ir nustelbia ne tik vietinius krūmus, bet ir medžius, medynuose reikšmingai sumažėja visa biologinė įvairovė (Maundu et al., 2009). Naminiai gyvūnai gali apsinuodyti ankštimis.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.