Stambiažiedė liudvigija

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Nakvišinių (Onagraceae) šeimos daugiametis žolinis vandens augalas. Stiebas iki 3 m ilgio, sultingas, horizontaliai driekiasi dirvožemiu arba vandens paviršiumi. Nuo pagrindinio stiebo auga statūs ūgliai. Lapai pražanginiai, lygūs, kiaušiniški arba lancetiški. Lapkotis iki 4 cm ilgio, lapalakštis apie 10 cm ilgio. Stačiųjų ūglių lapų pažastyse išauga po vieną ryškiai geltoną, iki 5 cm skersmens žiedą. Vaisius – šviesiai ruda, apie 2,5 cm ilgio dėžutė su 40–50 sėklų. Sėklos smulkios, 1,0–1,5 mm ilgio. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime stambiažiedės liudvigijos paplitusios Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikoje. Kaip svetimžemė arba invazinė rūšis, ji plinta kai kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų regionuose ir Europoje, aptikta Afrikoje. Europoje stambiažiedės liudvigijos dekoratyviniais tikslais pradėtos auginti 1830 m. Prancūzijoje (Nehring, Kolthoff, 2011). Dabar jų aptinkama Airijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, o Šveicarijoje ji jau išnaikinta.

Paplitimas Lietuvoje

Nėra duomenų, kad stambiažiedės liudvigijos Lietuvoje būtų auginamos akvariumuose ar dekoratyviniuose baseinuose. Gamtoje iki šiol jų taip pat nerasta. Lietuvoje klimato sąlygos šiems augalams natūralizuotis ir plisti nepalankios. Didžiausią grėsmę stambiažiedės liudvigijos kelia Viduržemio jūros regiono vandens telkinių ekosistemoms.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje į antropogenines ir gamtines buveines stambiažiedės liudvigijos paplito iš baseinų ir tvenkinių, kuriuose buvo auginamos dekoratyviniais tikslais. Vanduo išplatina sėklas ir stiebų dalis, kurios lengvai įsišaknija. Sudaro labai tankius sąžalynus ir išstumia beveik visus vietinius augalus. Stambiažiedės liudvigijos reikšmingai pakeičia buveinių sąlygas, todėl pasikeičia visa vandens telkinio ekosistema ir jos biologinė įvairovė (Nehring, Kolthoff, 2011).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.