(lot. Myriophyllum aquaticum)
Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.
Jūrauoginių (Halogaraceae) šeimos vandens arba seklumų augalas. Povandeniniai stiebai užauga iki 2 m ilgio, o seklumose ar pakrantėje augantys būna iki 40 cm aukščio. Lapai po 5–6 sudaro menturius. Povandeniniai lapai lancetiški, plunksniškai susiskaidę, 3–4 cm ilgio ir maždaug 1 cm pločio, o virš vandens išaugantys lapai gerokai trumpesni ir siauresni, 2,5–3,5 cm ilgio ir 0,7–0,8 cm pločio. Augalai dvinamiai. Žydi antroje vasaros pusėje, bet labai retai mezga vaisius. Dažniausiai dauginasi vegetatyviniu būdu.
Stambiosios plunksnalapės savaime paplitusios Pietų Amerikoje. Dažniausiai auga žemumų, bet randama ir kalnų vandens telkiniuose. Kaip svetimžemiai augalai, stambiosios plunksnalapės paplitusios Europoje, pietinėje Afrikos dalyje, kai kuriuose Azijos regionuose, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. Europoje jos auga Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje (Hussner, 2012).
Lietuvoje stambiosios plunksnalapės buvo gana dažnai auginamos akvariumuose, bet kol kas atviruose vandens telkiniuose šių augalų nerasta. Žiemą stambiųjų plunksnalapių pumpurai (turionai) praleidžia nugrimzdę į dugną, todėl šalyje šie augalai galėtų įsitvirtinti ir plisti savaime. Didžiausia tikimybė aptikti šių augalų yra prie miestų ir gyvenviečių esančiuose vandens telkiniuose.
Stambiosios plunksnalapės buvo auginamos akvariumuose ir dekoratyviniuose tvenkiniuose, iš kurių žmonės atsitiktinai arba tikslingai perkėlė į gamtinius vandens telkinius, o vėliau jas išplatino vanduo. Geriausiai auga negiliuose, lėtai tekančiame ar stovinčiame vandenyje, kuriame gausu maisto medžiagų. Sudaro tankius sąžalynus ir nustelbia vietinius vandens augalus, užkemša kanalus ir sumažina jų pratakumą. Jeigu vandens telkinyje prisiveisia daug stambiųjų plunksnalapių, sumažėja vandens organizmų įvairovė, bet susidaro palankios sąlygos uodams veistis.
Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.