Suktalapė elodėja

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2017 m.

Skiriamieji požymiai

Vandenplūkinių (Hydrocharitaceae) šeimos vandenyje paniręs, dugne įsišaknijantis daugiametis augalas. Stiebas paprastai iki 30 cm, o giliai augančių individų jis iki 100 cm ilgio. Stiebas šakotas, lankstus, apaugęs menturiais susitelkusiais lapais. Lapai linijiški, ties viduriu persisukę, jie menturiuose 3–4, kartais 5. Žiedai nedideli, balti ar vos rausvi, ant ilgų žiedkočių. Augalai dvinamiai – vyriškieji ir moteriškieji žiedai išauga ant skirtingų individų. Tiek natūraliame, tiek antropogeniniame areale žydi retai, todėl dažniausiai dauginasi ir plinta vegetatyviniu būdu. Europoje dažniausiai pasitaiko populiacijos, kuriose vyrauja tik vienos lyties individai, todėl dauginimasis sėklomis neregistruotas. Sėklos pailgos, minkštos, apaugusios plaukeliais. Lietuvoje plačiai paplitusi kanadinė elodėja (Elodea canadensis Michx.), kuri nuo suktalapės elodėjos skiriasi platesniais ir tiesiais lapais.

Kilmė ir bendras paplitimas

Suktalapė elodėja savaime paplitusi vidurinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pietinėse Kanados provincijose. Kaip svetimžemė rūšis, suktalapė elodėja aptinkama Vakarų ir Vidurio Europoje, kai kuriuose Azijos regionuose. Labiausiai paplitusi Vakarų Europos šalyse, negausiai aptinkama Vidurio Europoje ir Balkanų šalyse.

Paplitimas Lietuvoje

Manoma, kad į Lietuvą ši rūšis paplito vandenimis savaime arba paukščių buvo užnešta iš kaimyninių šalių, tikriausiai, iš Lenkijos arba Baltarusijos. Dabar Lietuvoje žinomos dvi šios rūšies radavietės Nemune, aptiktos 2020 m. ir 2021 m. (Butkuvienė et al., 2022). Auga užutekiuose, kuriuose labai silpna vandens srovė, ir priekrantės zonoje, ant smėlingo dumblo. Ši rūšis gali būti aptikta ir kitose Lietuvos dalyse, nes auginama akvariumuose ir gali būti tikslingai ar atsitiktinai išmetama į vandens telkinius bei gali įsitvirtinti.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Suktalapės, kaip ir kanadinės, elodėjos auga labai sparčiai ir geba nustelbti vietines rūšis. Augdama kanaluose ar lėtai tekančiuose vandens telkiniuose, ji sudaro tankius sąžalynus, kurie mažina pratakumą. Stovinčiuose vandenyse, esant palankioms sąlygoms, viršutiniuose vandens sluoksniuose išaugina daug biomasės ir trukdo šviesai prasiskverbti į gilesnius vandens sluoksnius. Susikaupus daug biomasės ir jai pūvant, sumažėja deguonies kiekis vandenyje ir neigiamai veikia vietinius vandens augalus ir gyvūnus.

Kontrolė

Kadangi rūšis įrašyta į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, ją platinti ir auginti akvariumuose draudžiama. Lietuvoje ši rūšis dar tik pradėjusi plisti, tačiau, siekiant išvengti galimos invazijos, reikia nedelsiant pradėti naikinti jau esančias populiacijas. Žvejams patariama kruopščiai išvalyti žvejybos priemones, kuriose gali būti šių augalų dalių. Su žvejybos priemonėmis suktalapės elodėjos gali būti perneštos iš vieno vandens telkinio į kitą. Ypač kruopščiai turi būti valomi žvejybos įrankiai po žūklės tuose vandens telkiniuose, kuriuose ši rūšis jau aptikta. Paprastų, aplinkai nekenkiančių ir patikimų suktalapių elodėjų naikinimo metodų nėra. Jeigu suktalapės elodėjos auga nedideliame vandens telkinyje, geriausia visas augalo dalis ištraukti iš vandens, išdžiovinti ir panaudoti kompostui arba užkasti. Būtina užtikrinti, kad augalų dalys vėl nepatektų į vandenį. Svarbu vandens telkinyje nepalikti net ir mažiausių augalo dalių, iš kurių jie galėtų vėl atželti.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.