Šventasis ibis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Ibinių (Thres¬kiornithidae) šeimos paukštis su ilgomis kojomis ir ilgu lenktu snapu, mažesnis už pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Apdare vyrauja balta spalva, tik ilgas, žemyn lenktas snapas, galva, kaklas, kojos ir plasnojamųjų plunksnų galai yra juodi. Vidinių mažųjų plasnojamųjų plunksnų galai pailgėję, purūs, todėl neskrendantis paukštis atrodo su juodų plunksnų kuokštu, dengiančiu antuodegį ir uodegą. Patino ir patelės apdaras vienodi. Padrikus lizdus iš šakelių ir pagaliukų dažniausiai krauna medžiuose, tačiau gali perėti ir krūmuose ar net ant žemės. Peri kolonijomis. Deda 1–5 kiaušinius. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Maitinasi įvairiu gyvūniniu maistu (paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, žuvimis, varliagyviais, įvairiais bestuburiais, smulkiais žinduoliais), kurį renka braidydami seklumose ar šlapynėse.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime šventieji ibiai paplitę beveik visoje Afrikoje piečiau Sacharos. Introdukuotas į kai kurias pietų Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos valstybes. Daugiausia laisvai gyvenančių ir perinčių šventųjų ibių yra vakarų Prancūzijoje. Perintys stebėti Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje vienas šventasis ibis 1986 m. rugsėjį stebėtas Žuvinte ir Simno ežere (Jusys ir kt., 2017). Manoma, kad tai buvo iš nelaisvės pabėgęs individas. Kiek dažniau šie paukščiai stebimi Lenkijoje, o Baltarusijoje ir Latvijoje iki šiol neregistruoti (Jusys ir kt., 2017). Maža tikimybė, kad šventieji ibiai į Lietuvą paplis savaime, bet gali pasitaikyti iš nelaisvės pasprukusių paukščių.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Manoma, kad dauguma Europoje gamtoje įsitvirtinusių šventojo ibio populiacijų susidarė iš nelaisvės pabėgusių paukščių ir jų palikuonių. Gali pasprukti iš nelaisvės ir atskristi iš regionų, kuriuose jie įsitvirtinę. Lesa vietinių paukščių kiaušinius ir jauniklius. Su vietiniais paukščiais gali konkuruoti dėl lizdaviečių. Daugiausia žalos padaro vandens ir šlapynių paukščiams. Gali pernešti laukiniams ir naminiams paukščiams pavojingas ligas.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.