Taukinis žvakmedis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos vidutinio augumo medis. Jaunų šakų žievė tamsiai žalia, kamieno žievė šviesiai rusva. Lapai pražanginiai, jų lapkotis 2–6 cm ilgio, lapalakštis rombiškai kiaušiniškas, 3–13 cm ilgio ir 3–9 cm pločio, viršūnė staigiai smailėjusi. Žiedai gelsvai žali, susitelkę viršūniniais, 3–35 cm ilgio žiedynais. Apatinėje žiedyno dalyje telkiasi moteriškieji, o viršutinėje dalyje – vyriškieji žiedai. Vaisynas iki 28 cm ilgio. Vaisius – pusrutuliška arba kriaušės formos juoda dėžutė su 3 sėklomis. Sėklos kiaušiniškos, apie 8 mm ilgio ir 6–7 mm pločio, juodos.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime taukiniai žvakmedžiai paplitę Rytų Azijoje (Kinijoje, Japonijoje, Korėjos pusiasalyje ir Vietname). Invaziniais augalais jie tapę Indijoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat plinta Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje. Europoje kol kas taukinių žvakmedžių populiacijų neaptikta, bet jie auginami želdynuose ir botanikos soduose, iš kurių gali paplisti į gamtą. Daugiausia taukinių žvakmedžių auginama Prancūzijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje taukinių žvakmedžių gamtoje iki šiol neaptikta ir nėra žinių, kad jie būtų auginami želdynuose. Šalies klimato sąlygos šiems medžiams augti nepalankios ir jie negalėtų ištverti žiemos. Jeigu jų sėklų patektų atsitiktinai ir jos sudygtų, daigai žiemą žūtų. Lietuvoje taukiniai žvakmedžiai natūralizuotis ir plisti negali.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Taukiniai žvakmedžiai buvo sodinami dekoratyviniuose ir apsauginiuose želdynuose, iš kurių savaime paplito į pusiau natūralias ir natūralias buveines. Sėklos lengvai plinta vandeniu, jas išnešioja paukščiai. Taukiniai žvakmedžiai auga labai sparčiai ir sudaro tankius medynus, todėl išstumia vietinius žolinius augalus, krūmus ir kai kuriuos medžius. Didžiausią pavojų kelia vandens telkinių pakrančių ir šlapynių buveinėms. Nuo šių medžių labiausiai nukenčia drėgnos ir šlapios pievos, nes invazijos paveiktuose plotuose labai sumažėja ne tik vietinių augalų, bet ir kitų organizmų gausumas ir įvairovė.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.