Tribriaunis plokščiakirmis

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Geoplanidae šeimos sausumoje gyvenanti plokščioji kirmėlė. Kūnas plokščias, be segmentų, priekyje nusmailėjęs. Suaugusios kirmėlės kūnas iki 20 cm ilgio ir 5–10 mm pločio. Viršutinė kūno pusė tamsiai ruda, pakraštys ir apačia balkšvi ar pilkšvi. Jaunos kirmėlės būna baltos ar šviesiai oranžinės, vėliau įgyja būdingą rudą spalvą. Kūno priekiniame gale yra juodų akučių eilė. Visas kūnas padengtas lipniomis gleivėmis. Ramybės metu kirmėlė paprastai susisuka į 2–4 cm skersmens ritinėlį. Dieną tribriauniai plokščiakirmiai būna dirvožemio paviršiuje po nuokritomis, o naktimis būna aktyvios ir šliaužioja dirvožemio paviršiuje. Deda 5–8 mm skersmens juodus kiaušinių kokonus. Daugiausia minta sliekais. Be maisto gali išgyventi maždaug metus.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaime tribriauniai plokščiakirmiai paplitę Naujojoje Zelandijoje, Pietinėje saloje. Gyvena miškuose, pasitaiko soduose ir dirbamuose laukuose. Europoje pirmą kartą tribriaunių plokščiakirmių buvo aptikta 1963 m. Šiaurės Airijoje, Belfaste, vėliau jų rasta Škotijoje, Edinburgo botanikos sode. Dabar šios kirmėlės gana plačiai paplitusios Britų salose. Europos Sąjungoje tribriauniai plokščiakirmiai įsitvirtinę Airijoje, o žemyninėje dalyje jų kol kas nerasta.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje tribriaunių plokščiakirmių iki šiol neaptikta. Į šalį jų gali patekti su sodinti skirtais augalais, įvežamais iš Airijos ir Jungtinės Karalystės. Lietuvos klimato sąlygos nepalankios šioms kirmėlėms įsitvirtinti, tačiau jos galėtų išgyventi ir plisti šiltnamiuose ir oranžerijose, kuriose žiemą dirvožemio temperatūra nenukrinta žemiau 0 °C.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Manoma, kad į Europą tribriauniai plokščiakirmiai pateko atsitiktinai su dekoratyviniais augalais, atvežtais iš Naujosios Zelandijos. Kadangi šios plėšrios kirmėlės sunaikina labai daug sliekų, mažėja dirvožemio derlingumas. Dėl to netiesiogiai kenkia augalams. Taip pat daro neigiamą poveikį kitų gyvūnų, mintančių sliekais, populiacijoms. Ant žmonių odos patekusios gleivės gali ją sudirginti.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.