Vėdryninė raistenė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Aralijinių (Araliaceae) šeimos daugiametis žolinis vandens augalas. Stiebas gulsčias, plūduriuoja vandenyje arba sekliose vietose įsišaknija. Lapai inkstiški, širdišku pamatu, su 3–7 skiautėmis, 4–10 cm skersmens. Žiedai vienalyčiai, balti, po 5–10 susitelkę skėtiškais žiedynais. Vaisiai rusvi, kiaušiniški, 2–2,5 mm ilgio ir 3–3,5 mm pločio. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Vėdryninė raistenė panaši į vietinę, Lietuvoje saugomą pelkinę raistenę (Hydrocotyle vulgaris L.). Geriausia jas atskirti pagal lapus: pelkinės raistenės lapai skydiški, o vėdryninės raistenės jie inkstiški, širdišku pamatu.

Kilmė ir bendras paplitimas

Savaiminis vėdryninių raistenių arealas apima didelę Šiaurės Amerikos dalį, beveik visą Centrinę ir Pietų Ameriką. Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir Europoje ši rūšis yra svetimžemė, kai kur tapusi invazine. Europoje vėdryninės raistenės aptinkamos Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje (Hussner, 2012).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje vėdryninių raistenių iki šiol neaptikta. Patikimos informacijos apie dirbtinėmis sąlygomis auginamus šios rūšies augalus nėra, tačiau tikėtina, kad gali būti auginamos akvariumuose kartu su kitų rūšių raistenėmis. Patekusios į aplinką, Lietuvoje vėdryninės raistenės gali išgyventi ir sukurti stabilias populiacijas, ypač vakarinėje šalies dalyje.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje vėdryninės raistenės paplito iš akvariumų ir dekoratyvinių baseinų, o vėliau upėmis ir kanalais paplito savaime. Kadangi ilgi šių augalų stiebai lengvai nulūžta ir greitai įsišaknija, jie ne tik sparčiai plinta, bet ir sudaro tankius sąžalynus stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkinių pakraščiuose. Neretai vandens paviršiuje susidaro plaukiojantis kilimas arba vėdryninės raistenės auga pakrantėse tarp kitų augalų. Seklumose augančios vėdryninės raistenės nustelbia vietinius augalus, o plūduriuojantys sąžalynai į vandenį nepraleidžia šviesos ir dėl to neretai povandeniai augalai visiškai išnyksta (Hallstan, 2005; Hussner, 2012).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.