Vėlyvoji gvajulė

Statusas

Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta 2016 m.

Skiriamieji požymiai

Astrinių (Astera¬ceae) šeimos vienmetis, kartais trumpaamžis, žolinis augalas. Stiebas stačias, gausiai šakotas, plaukuotas, 30–90 cm, kartais iki 250 cm, aukščio. Jauni individai su lapų skrotele iš blyškiai žalių, plaukuotų, giliai skaidytų arba skiautėtų lapų. Stiebas tvirtas, plaukuotas, briaunotas, gausiai apaugęs lapais. Graižai balti, apie 3–5 mm skersmens, sukrauti ūglių viršūnėse ir lapų pažastyse. Graižą sudaro 5, kartais 6–8, liežuviškieji žiedai ir apie 40 vamzdiškųjų žiedų. Dauginasi sėklomis. Vaisius – plokščias, apie 2 mm ilgio, juodas lukštavaisis, su dviem rusvais priedėliais, kurie veikia kaip oro maišeliai.

Kilmė ir bendras paplitimas

Vėlyvosios gvajulės savaime paplitusios pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikoje. Kaip svetimžemiai augalai, jos paplitusios Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Europoje, Pietų Azijoje, Australijoje ir Afrikoje. Europoje vėlyvoji gvajulė yra reta ir neįsitvirtinusi rūšis, iki šiol aptikta Belgijoje ir Lenkijoje. Didžiausią invazijos grėsmę kelia Viduržemio jūros regionui.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje vėlyvųjų gvajulių iki šiol nerasta ir nėra duomenų, kad jos būtų auginamos botanikos soduose arba gėlynuose. Yra labai maža tikimybė, kad šių augalų sėklų į šalį patektų atsitiktinai. Lietuvos klimato sąlygos vėlyvosioms gvajulėms daugintis ir savaime plisti yra nepalankios.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Europoje vėlyvųjų gvajulių pirmą kartą aptikta 1999 m. Manoma, kad jų sėklos pateko atsitiktinai su sojomis arba dekoratyviniams paukščiams skirtu lesalu. Manoma, kad šių augalų sėklų gali patekti su žemės ūkio produkcija ir dekoratyvinių augalų sodinukais. Vienas individas subrandina 15 000–25 000 (Gnanavel, 2013). Dirvožemyje sėklos gyvybingos išlieka 4–6 metus. Vėlyvosios gvajulės laikomos pavojingomis piktžolėmis, kurios gali padaryti daug žalos žemės ūkiui. Jose esantys biologiškai aktyvūs junginiai stipriai slopina kitų augalų augimą. Pavojingos žmonių ir gyvūnų sveikatai. Žiedadulkės gali sukelti alerginį dermatitą ir kvėpavimo takų ligas. Labai jautriems žmonėms šių augalų žiedadulkės sukelia gyvybei pavojingas alergines reakcijas.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.