Virgininis bardzdžius

Statusas

Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2019 m.

Skiriamieji požymiai

Miglinių (Poaceae) šeimos daugiametis, kupstus sudarantis žolinis augalas. Stiebas 0,5–2 m aukščio, bambliuotas, žalias. Lapai žali, retai truputį melsvo atspalvio, pliki arba su negausiai plaukuotu lapalakščio kraštu ir lapamakštėmis, 11–52 cm ilgio, 1,7–6,5 mm pločio. Liežuvėlis dantytas, 0,2–1,0 mm ilgio. Žiedynas šluotelės pavidalo, su 2–5 šakomis. Žiedyno šakos 1,9–3,3 cm ilgio. Žiedkočiai 3–6 mm ilgio. Varputės 3,5–3,8 mm su 1–3 mm ilgio plaukeliais. Akuotas 6–21 mm ilgio.

Kilmė ir bendras paplitimas

Virgininiai barzdžiai savaime paplitę Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Centrinėje Amerikoje ir šiauriniuose Pietų Amerikos regionuose. Atsitiktinai arba tikslingai šie augalai buvo introdukuoti ir tapo invaziniai Japonijoje, Kaukaze, kai kuriuose Šiaurės Amerikos vakarinės dalies regionuose, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Europoje virgininiai barzdžiai natūralizavęsi keliuose Prancūzijos regionuose (Granereau, Verloove, 2010).

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje virgininių barzdžių iki šiol gamtoje neaptikta ir nėra žinių, kad jie būtų auginami gėlynuose ar kolekcijose. Nepaisant to, jų sėklų gali patekti atsitiktinai, o gyvų augalų gali būti įveista kartu su dekoratyvinių augalų sodinukais. Ypač didelė tikimybė, kad jų gali patekti kartu su vis populiarėjančiais miglinių šeimos augalais. Lietuvos klimato sąlygos palankios virgininiams barzdžiams augti ir natūralizuotis.

Invazyvumo biologija ir poveikis aplinkai

Dažniausiai į naujas teritorijas virgininiai barzdžiai patenka atsitiktinai. Sunokę grūdai su akuotais lengvai prilimpa prie drabužių, transporto priemonių, gali patekti į įvairius krovinius. Jeigu augalai natūralizuojasi, jų sėklas vėliau gali platinti vėjas ir gyvūnai. Didžiausią pavojų virgininiai barzdžiai kelia sausoms atviroms buveinėms, nes nustelbia daugumą vietinių augalų. Įsikūrę pažeistose buveinėse, jie neleidžia joms atsikurti. Sausuoju metų laiku didelės, sausos šių augalų biomasės santalkos sukelia gaisrų pavojų. Kai kuriuose pasaulio regionuose kelia pavojų retų vietinių augalų populiacijoms (Butler et al., 2002).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas Z., Petrulaitis L., Uogintas D., Vaitonis G., Balčiauskas L., Rakauskas V., Arbačiauskas K., Butkus R., Karalius S., Janulaitienė L., Rašomavičius V., 2023. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje. Vilnius.