Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodika

1. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodika (toliau – Metodika) nustato augalų naikinimo būdus ir priemones.

2. Asmenys, dirbantys kenksmingais žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalais apaugusioje teritorijoje, turi turėti asmenines apsaugos priemones. Visos kūno dalys privalo būti apsaugotos vandens nepraleidžiančiais sintetiniais drabužiais ir avalyne, būtina dėvėti pirštines ir apsauginę kaukę, akinius ir respiratorių. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis aptiškusių drabužių, avalynės, įrankių.

3. Būtina vengti liesti augalus, glaustis prie bet kurių jų dalių neapsaugotomis kūno vietomis. Susižalojimų rizika mažesnė darbus vykdant vakarais, debesuotą ar lietingą dieną.

4. Kenksmingi žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalai naikinami:

4.1. cheminėmis priemonėmis (augalų apsaugos produktais – herbicidais);

4.2. mechaninėmis priemonėmis:

4.2.1. iškasant;

4.2.2. šienaujant (nupjaunant);

4.2.3. užariant;

4.2.4. uždengiant geotekstile;

4.3. biologinėmis priemonėmis (augalų augimo vietose ganant gyvulius).

5. Naikinimo darbai pradedami ankstyvą pavasarį, vos prasidėjus augalų vegetacijai, ir tęsiami be pertraukos ne mažiau kaip ketverius metus, kol sunaikinamos augalų šaknys. Vėliau ne mažiau nei 5 metus prižiūrima, kad neišaugų nauji individai, kol dirvožemyje nebelieka daigių sėklų. Rekomenduojama taikyti cheminių ir mechaninių naikinimo būdų derinius. Pavieniai augalai (iki 100 augalų) naikinami iškasant, nupjaunant, individualiai apipurškiant augalus herbicidais. Nedideliuose sąžalynuose (100–1000 augalų) augalai naikinami iškasant, nupjaunant, šienaujant, visą plotą purškiant herbicidais. Dideli sąžalynai (>1000 augalų) šienaujami, purškiami herbicidais, ariami. Siekiant kuo mažiau sumažinti plitimą į dar neužimtus plotus, visuomet geriausia plotą pradėti tvarkyti nuo pakraščių.

6. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimas augalų apsaugos produktais – herbicidais (kai herbicidų naudojimas nedraudžiamas kitais teisės aktais):

6.1. naikinant kenksmingus žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalusaugalų apsaugos produktais – herbicidais privaloma laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, teikimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, teikimo rinkai taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų;

6.2. profesionalieji ir neprofesionalieji augalų apsaugos produktų naudotojai augalų apsaugos produktus turi ruošti ir naudoti laikantis augalų apsaugos produktų etiketėje nustatytų reikalavimų;

6.3. būtina kiekvieną augalą apipurkšti vegetacijos sezono pradžioje (rekomenduojami glifosato veikliąją medžiagą turintys herbicidai), kai lapai pasiekia maždaug 20–30 cm aukštį. Jeigu augalai aukštesni, prieš naudojant chemines priemones, juos būtina nušienauti;

6.4. jeigu po herbicidų naudojimo dalis augalų išlieka, taikyti mechanines naikinimo priemones.

7. Tais atvejais, kai kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų negalima naikinti herbicidais, jie iškasami ne mažiau kaip ketverius metus iš eilės vykdant darbus šiais etapais:

7.1. pirmaisiais metais augalai pirmą kartą iškasami, kai pradeda atželti ir būna ne daugiau kaip 30 cm aukščio;

7.2. kasant augalus naudojamas įprastas kastuvas, kurio metalinės plokštės briauna užaštrinta. Kad augalas žūtų, kastuvu jo šaknys turi būti pakertamos 10–15 cm gylyje. Suėmus už lapų, jis su šaknimis ištraukiamas iš žemės. Išrauti augalai surenkami į krūvas ir paliekami tvarkomajame plote arba kompostuojami;

7.3. praėjus dviem savaitėms po pirmojo kasimo, plotus, kuriuose kasami augalai, reikia nušienauti;

7.4. likę augalai antrą kartą kasami vėl pradėjus želti, praėjus maždaug 20–40 dienų po pirmojo šienavimo;

7.5. praėjus 2–3 savaitėms po antrojo iškasimo augalai antrąjį kartą šienaujami;

7.6. praėjus maždaug 20–40 dienų po antrojo nušienavimo augalai kasami trečiąjį kartą;

7.7. trečiąjį kartą augalai šienaujami rudens pradžioje vėl atžėlus augalų lapams;

7.8. antraisiais ir vėlesniais metais kasami likę neiškasti ir atžėlę augalai. Pirmą kartą kasami ankstyvą pavasarį, vos pradėjus atželti, antrą kartą – po 20–40 dienų. Šienaujami praėjus 2–3 savaitėms po iškasimo, siekiant sunaikinti išlikusius individus.

8. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimas ariant:

8.1. pirmaisiais metais plotas, kuriame auga invazinių rūšių augalai, suariamas iki 24 cm gylio. Prieš arimą augalai turi būti nupurkšti herbicidais, iškasti arba nupjauti. Jei augalai purškiami herbicidais, arti reikia praėjus 3 savaitėms po purškimo. Vėliau plotas dar 2–3 kartus akėjamas arba kultivuojamas;

8.2. antraisiais metais balandžio mėnesį plotas dar kartą suakėjamas ir apsėjamas žolių (pievinių miglių, raudonųjų eraičinų, pašarinių motiejukų ir kt.) mišiniu. Sėjama didesne sėklos norma nei įprastai, kad susiformuotų tanki velėna;

8.3. trečiaisiais metais gegužės mėnesio antrojoje pusėje žolė nupjaunama, o likę pavieniai individai iškasami.

9. Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalai efektyviai naikinami uždengiant juoda plėvele ar geotekstile. Ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant augalų vegetacijai, arba vasarą, prieš tai nupjovus augalus, augavietę reikia užkloti juoda polietileno plėvele ir jos kraštus ir sudūrimus prispausti apkasant žeme (prispausti galima ir medžiais ar krūmais, rieduliais, maišais su smėliu ir pan.). Per 2–3 vegetacijos sezonus augalai po plėvele žūva, o likusius galima pašalinti iškasant.