Seminaras „Invazinės rūšys Lietuvoje”
Šių metų birželio 1 d. Gamtos tyrimų centras kartu su Aplinkos ministerija organizavo baigiamąjį seminarų ciklo „Invazinės rūšys Lietuvoje“ renginį, kuriame Gamtos tyrimų centras pristatė trejus metus vykusio projekto „Invazinių ir svetimžemių rūšių tyrimai gamtoje“ rezultatus.
Seminarai buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto metu buvo atlikti paplitimo tyrimai tik tų invazinių rūšių, kurios įtraukos į šiuos invazinių rūšių sąrašus ir yra paplitusios Lietuvoje. Sukurti jų paplitimo žemėlapiai, taip pat rengiamas leidinys bei naikinimo metodikos, kurie bus platinami šį rudenį bei perkelti į šiuo metu kuriamą Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinę sistemą.
Buvo tiriamos ir kelios dešimtys svetimžemių rūšių, kurios vertinamos kaip potencialiai invazinės rūšys mūsų šalyje ir dėl jų įtraukimo į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą bus sprendžiama Invazinių rūšių kontrolės taryboje. Šio projekto metu buvo pirmą kartą aptiktos dvi augalų rūšys, kurios įrašytos į ES invazinių rūšių sąrašą, taip pat, neramina tokių svetimžemių rūšių, kaip palaipinės sedulos, bulvinės saulėgrąžos, Zyboldo obels, penkialapio vynvyčio, raudonojo ąžuolo ir kitų rūšių didėjantis plitimas šalyje.
Šiuo metu į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtrauktos 35 augalų ir gyvūnų rūšys. Taip pat mūsų šalyje galioja ir Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, kitaip vadinamas ES invazinių rūšių sąrašu, kuriame yra 88 rūšys, iš kurių 8 taip pat įtrauktos ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. ES invazinių rūšių sąrašas 2022 metais buvo papildytas 22 rūšimis. Taigi, šiai dienai turime 114 invazinių rūšių, kurios įtraukos į abu šiuos sąrašus. Informaciją apie invazines rūšis galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.
Pasaulyje invazinės rūšys tampa vis aktualesne aplinkosaugine problema dėl didėjančio neigiamo poveikio biologinei įvairovei, ekosistemoms, žmogaus sveikatai, ekonomikai ir kt. Invazinės rūšys, dažnai neturi natūralių biologinių priešų, būna plėšrios, konkurencingos, platina ligas, išstumia vietines rūšis arba dėl hibridizacijos nulemia genetinius pokyčius.
Pasaulinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo, atlikto 2019 metais duomenimis, svetimų invazinių rūšių plitimas ir neigimas poveikis yra tarp penkių pagrindinių grėsmių, tokių kaip žemės ir vandenynų naudojimo pasikeitimai, tiesioginis organizmų naudojimas, klimato kaita ir tarša. 2020 m. Europos Komisijos Gamtos būklės ataskaitoje pažymėta, kad saugomų buveinių tipų ir rūšių, kurių išsaugojimas kelia susirūpinimą Europos Sąjungai, didelę ir vis augančią grėsmę vietinei florai ir faunai kelia invazinės svetimos rūšys ir klimato kaita.
Seminaro pranešimai
Invazinės rūšys Lietuvoje. Trumpa vykdyto tyrimo apžvalga, V. Rašomavičius
Invazinės rūšys Lietuvoje. Augalai, Z. Gudžinskas
Invazinės rūšys Lietuvoje. Žuvys, V. Rakauskas
Invazinės rūšys Lietuvoje. Žinduoliai, L. Balčiauskas
Invazinės rūšys Lietuvoje. Smulkieji vėžiagyviai, K. Arbačiauskas
Invazinės rūšys Lietuvoje. Invaziniai vėžiai, moliuskai ir ropliai, G. Vaitonis
Invazinės rūšys Lietuvoje. Invazinių rūšių reikšmė, žala ir valdymas, L. Janulaitienė