Tvarios velykinės puošmenos: aplinkosaugininkai ragina pamiršti pataisus, o vietoje jų skinti kuo daugiau invazinių sausakrūmių
Zigmanto Gudžinsko nuotrauka
Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, daugelis ieško originalių būdų papuošti namus ir šventinį stalą. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias dekoracijas. O ypač gerą darbą gamtai galima padaryti tam panaudojant invazinius augalus, pavyzdžiui, šluotinį sausakrūmį.
„Sausakrūmis dar nežydi, tačiau ir pasimerkę puokštę skaisčiai žalių sausakrūmio stiebų namuose sukursime pavasarišką nuotaiką. Šio augalo šakelės yra lanksčios, todėl galima formuoti dekoratyvius vainikėlius, „patalus“ velykiniams kiaušiniams ir taip pakeisti saugomus pataisus. Kuo daugiau sausakrūmio skinsite ar rausite, tuo labiau prisidėsite prie šio invazinio augalo naikinimo, vietinės floros ir buveinių apsaugos. Kviečiu rasti laiko pasivaikščioti atbundančioje gamtoje ir su vaikais, šeima iškasti ar išrauti bent keletą šio augalo krūmelių, kad jis plistų kuo mažiau“, – ragina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.
Šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius) – tai 1–2 m, kartais iki 3 m, aukščio užaugantis krūminis augalas, įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą nuo 2012 m. Jis paplitęs visoje Lietuvoje, dažniausiai sutinkamas smėlynuose, pušynuose ar pakelėse. Dar žinomą zuikiakrūmio pavadinimu invazinį krūmą šiuo metų laiku galima atpažinti iš ryškiai žalių tankiai išsidėsčiusių stiebų, o birželio – gegužės mėn. iš geltonų, ovalios formos žiedų, kurie sudaro ilgus žiedynus.
Rugpjūčio – rugsėjo mėn. augalai sunokina juodas plaukuotas ankštis, vienoje ankštyje subrandina iki 20 žalsvai rudų sėklų. Sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos iki 80 m., o joms išplisti padeda vanduo, graužikai ir miškų ūkyje naudojamos transporto priemonės.
Norint sustabdyti šluotinio sausakrūmio savaiminį plitimą sėklomis, rekomenduojama šį invazinį augalą naikinti visus metus, bet ypač kol jis dar nežydi. Efektyviausios priemonės – rovimas bei iškasimas. Išplitusios šio invazinio augalo populiacijos kelia grėsmę kitų augalų augimvietėms, nes pakeičia dirvožemio cheminę sudėtį, t. y., sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, kurios praturtina dirvožemį azotu. Jame pradeda augti azotamėgiai augalai ir išstumia kitas vietines rūšis. Be to, šluotiniai sausakrūmiai sudaro tankius sąžalynus, kuriuose nyksta žolinė augmenija.
Pasitaiko, kad dar parduodami šluotinio sausakrūmio daigai ar jų sėklos, nes ši rūšis paskelbta invazine ne visose Europos Sąjungos valstybėse, todėl būtina atidžiai įsivertinti ar tai nėra šis invazinis augalas. Invazinių augalų gyvybingų individų tyčinis auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks naudojimas yra draudžiamas.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
Aplinkos ministerija kviečia visus prisidėti prie Lietuvos natūralios gamtos išsaugojimo ir neleisti plisti invaziniams organizmams, kurie daro jai žalą. Daugiau sužinoti apie šluotinį sausakrūmį ir kitas invazines rūšis, jų paplitimą, teisinį reglamentavimą ar pranešti apie pastebėtas invazines rūšis galima Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacineje sistemoje INVA, o pastebėjus aplinkosauginius pažeidimus, susijusius su invazinių rūšių naudojimu, galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112.