Invazinės rykštenės – augalai, kuriais nereiktų grožėtis, o naikinti

Pievos ir pamiškės jau geltonuoja, rugpjūtis invazinių augalų – rykštenių – žydėjimo metas. Įvairios jų veislės buvo auginamos dėl ryškios geltonos spalvos, tačiau įtraukus jas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, šiuos augalus draudžiama auginti, prekiauti ar kitaip naudoti. Aplinkosaugininkai ragina šiuos sparčiai plintančius augalus naikinti – šienauti, skinti žiedynus, iškasti ir taip mažinti jų plitimą, o nuvytusius nuskintus žiedynus kompostuoti arba mesti į žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos.

Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos 2 rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė (įskaitant aukštąją rykštenę) ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Jos pradeda žydėti apie vasaros vidurį, o baigia rudenį. Visos jos kilusios iš Šiaurės Amerikos ir, kaip svetimžemiai augalai, plačiai paplitusios Europoje, jų daugėja Azijoje ir kituose žemynuose.

Tiksliai nežinoma, kada rykštenės kaip dekoratyviniai augalai pradėtos auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, aukštoji rykštenė oficialiais duomenimis pas mus atkeliavo 1983 m. Europoje šie augalai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada rykštenės pasisėjo pievose, dirvonuose, pamiškėse, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse, kitose atvirose buveinėse.

Dabar visos invazinės rykštenių rūšys auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės ūkio paskirties plotuose. Daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai nereiklūs, auga prastame dirvožemyje, ištveria sausras ir šalčius. Didžiosios rykštenės išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus.

„Ten, kur įsikuria rykštenės ir jos nenaikinamos – greitai nebelieka vietos vietinėms augalų rūšims, ypač žoliniams, nyksta natūralios jų bendrijos, keičiasi ir mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema. Invazinės rykštenės, išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę, ne tik kelia grėsmę mūsų biologinei įvairovei, bet keičia kraštovaizdį, kelia problemų ūkinei veiklai ir gali padidinti gaisrų grėsmę ten, kur plyti tankūs sudžiūvusių rykštenių plotai“, – pažymi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų. Kai žydi dideli rykštenių plotai, į aplinką paskleidžiamas labai didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas jautriems asmenims.

Jei pridygo savaime, aplinkosaugininkai rekomenduoja pavienius augalus iškasti, naikinti cheminėmis priemonėmis, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą. Dažnai rykštenes nepagalvoję platiname patys, nuskintus žiedynus išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur iš sėklų išauga nauji augalai. Nuvytusius reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti.

Primename, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.